Sprando skausmas

Spausdinti Spausdinti | Produktai
August 30, 2012

 

Kas tai?

Kokie tai pojūčiai?

Kas sukelia sprando skausmą?

Kaip sumažinti sprando skausmą?

 

Kas tai?

Ištarus žodį – sprandas, įsivaizduojame užpakalinę kaklo dalį nuo galvos kaušo iki mentikaulio bei nuo vieno peties iki kito.

Skausmas paprastai lokalizuojasi vienoje nugaros (raumenų, sąnarių arba raiščių) pusėje. Jeigu raumenys yra patempti ar sudirginti, gali prasidėti uždegimas. Esant uždegimui, raumenys siunčia skausmo signalus į nugaros smegenis. Apdorojimo centrai nugaros smegenyse siunčia signalus atgal į patemptus audinius, sukeldami raumenų spazmus. Jie aktyvuoja spaudimo receptorius raumenyse ir sąnariuose, o tai sukelia papildomą skausmo pojūtį. Tai vyksta todėl, kad spaudimo receptorių signalus mes jaučiame kaip skausmą, nes jie prisijungia prie skausmo signalų iš patemptų uždegiminių audinių. 

 

Į viršų

 

 

 

Kokie tai pojūčiai? 

Skausmas paprastai lokalizuojasi raumenų grupėse, esančiose užpakalinėje kaklo dalyje. Kaklo raumenys tarpusavyje sujungia galvos kaušą, mentikaulį, krūtinės ląstos kaulus, jie padeda stuburui išlaikyti galvą ir leidžia galvai judėti. Sprando skausmai gali pasireikšti kartu su galvos, pečių, krūtinės ląstos, ausų, širdies srities ir net kaktos, akių ar plaštakų skausmais. Kartais galvos ar kiti, prieš tai išvardinti skausmai, yra stipresni už pačius sprando skausmus. Sprando skausmas taipogi gali būti susijęs su galvos svaigimu, spengimu ausyse, traškėjimo garsu pasukant galvą ir kitais nusiskundimai.

 

Trapecinis raumuo    

 

Kas sukelia sprando skausmą?

Kartais sprandą pradeda skaudėti dėl patirtos nesudėtingos traumos ar patempimo, bet dažniausiai skausmas atsiranda po nakties miego, jeigu miegojote nepatogiai, arba po ilgos sėdimo darbo dienos.

Raumenų spazmai, sukeliantys ūmius sprando skausmus, yra viena mėšlungio priežasčių. Mėšlungis varžo kaklo judesius ir sumažina kraujo apytaką įtrauktoje raumenų dalyje. Palaipsniui raumenų spazmai praeina, sumažėja ir skausmo signalai, siunčiami į nugaros smegenis.

Sprando skausmą gali sukelti:

Neergonomiškos darbo sąlygos – valandų valandas sėdint prie kompiuterio ant nepatogios kėdės ir/arba netaisyklingoje kūno padėtyje, kaklo raumenys gauna papildomą krūvį, dėl to juose gali formuotis raumenų įtempimas ar spazmai, sukeliantys raumenų skausmą. Darbo vieta turi būti pritaikyta kiekvienam individualiai – kėdės, stalo, monitoriaus ar ventiliatoriaus ir oro kondicionieriaus išdėstymas.

Dar viena priežastimi gali būti darbas, kurio metu dirba tik viena raumenų grupė, kuriai tenka didžiausias papildomas krūvis (taisant automobilį ar dažant stogą ir t.t.)

Netaisyklinga kūno padėtis – sukumpusi padėtis kėdėje, netaisyklinga laikysena, ilgas darbo laikas, pradirbtas nulenkta galva (pvz. ravėjimas).

Per didelis krūvis – netaisyklinga pečių padėtis (sutelkiant daugiau svorio į vieną pusę), pvz. ilgai lyginant ir t.t.

Traumos – net ir anksčiau anksčiau patirtos traumos gali sukelti sprando skausmus.

Neteisingi lovos komponentai – miegant  ant per minkšto čiužinio ar pagalvės.

Ventiliatoriai, oro kondicionieriai – smarkus kaklo raumenų atvėsinimas gali sukelti spazmus ir sumažinti kraujo cirkuliaciją.

Automobiliai – važiuojant sukumpus, žiūrint pro langą, miegant automobilyje, nenaudojant specialiųjų kaklą apsaugančių pagalvių.

Pasyvus gyvenimo būdas – padidėjęs kūno svoris sukelia pavojingą raumenų padėtį ir sprando skausmus.

Emocinis diskomfortas – gali sukelti pervargimo jausmą ir kaklo raumenų skausmus.

Į viršų

 

Kaip sumažinti sprando skausmą?

Profilaktika

Toliau išvardinti patarimai jums padės tinkamai įrengti darbo vietą, kurioje jūs praleidžiate didžiąją laiko dalį.

Jūsų darbo stalas – daugumos stalų aukštis yra fiksuotas, todėl jų reguliuoti neįmanoma. Todėl svarbu, kad jūsų kėdės aukštis būtų reguliuojamas, tam, kad galėtumėte nustatyti tinkamą jos aukštį patogiam darbui kompiuteriu. 

Jūsų kėdė

 

  • Labai svarbu išsirinkti tinkamą kėdę. Norint juosmeniui suteikti tinkamą atramą, kėdės sėdimoji dalis ir nugaros atraminė dalis turėtų būti atskiros, kad sėdimąją dalį būtų galima patraukti šiek tiek atgal. Jums reiktų sėdėti ant sėdimosios vietos, kiek įmanoma toliau atitrauktos į galą, kad nugaros atraminė dalis patogiai liestųsi su jūsų nugara. Nesėdėkite vienoje pusėje be nugaros atramos, taip galite greičiau iškreipti nugarą. „Kreiva” nugara yra labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios skauda sprandą.
  • Nugaros atrama turėtų būti pakankamai aukšta ir ilga, kad jūsų nugara būtų atremta pradedant nuo juosmens vidurio iki mentikaulio.
  • Kiekvieno žmogaus šlaunikaulių ilgis skiriasi. Jeigu šlaunikaulis yra trumpesnis, tuomet reiktų mažesnio dydžio kėdės (matuojant iš priekio į galą), kitaip jūs negalėsite atsisėsti ant kėdės pakankamai giliai.
  • Nugaros atrama turi būti nustatyta 100°-110° kampu.
  • Kėdės aukštis turėtų būti nustatytas taip, kad spausdinant klaviatūra ar atliekant panašų darbą, žastas būtų horizontalioje padėtyje (panašiai kaip geros laikysenos pianisto).
  • Jeigu jūsų kojos yra trumpos ir jūs manote, kad teisingai nustatėte kėdės aukštį, bet jūsų kojos supasi ir negali pasiekti grindų, tuomet jums reikalingas kojų pastovas.
  • Pritaikykite kėdės rankų atramas taip, kad jūsų pečiai būtų laisvi. Jei rankų atramos jums trukdo – nuimkite jas.

 

Jūsų klaviatūra

 

  • Klaviatūros stalčius užtikrina optimalų įvesties įrenginių naudojimą, tačiau, prijungdami pelę ir klaviatūrą, raskite laisvos vietos rankų judesiams atlikti, nustatykite klaviatūros aukštį ir nuolydį.Stalčius neturėtų jūsų atitolinti nuo kitų darbo įrankių, pavyzdžiui, telefono.
  • Prisislinkite arčiau klaviatūros.
  • Padėkite klaviatūrą priešais save.
  • Išsiaiškinkite, kuria klaviatūros dalimi jūs naudojatės dažniausiai ir pastatykite klaviatūrą taip, kad toji dalis atsidurtų jums per vidurį.
  • Klaviatūros nuolydis priklauso nuo jūsų sėdėjimo padėties. Naudokitės klaviatūros stalčiumi arba klaviatūros pagrindu, nustatydami nuolydį. Jei jūs sėdite tiesiai arba šiek tiek pasilenkęs, pabandykite padėti klaviatūrą tolėliau nuo savęs. Jeigu sėdite atsilošęs – tuomet nedidelis klaviatūros nuolydis leis jums išlaikyti plaštakas tiesiame lygyje.
  • Padėkite pelę, kiek galima arčiau klaviatūros. Tai galima padaryti ją padedant ant šiek tiek nuolydžios vietos ar naudojantis pelės tiltu.
  • Neesant galimybei naudotis klaviatūros stalčiumi, reiktų prisitaikyti darbo stalo bei kėdės aukštį arba pasinaudoti kėdės pagalvėle, kad jums būtų patogiau. Jeigu jūsų kojos supasi, nepamirškite naudotis kojų pastovu.

 

Monitorius, dokumentai ir telefonas

 

  • Netinkama monitoriaus ar dokumentų padėtis gali būti labai žalinga. Pritaikykite vietą ekranui ir dokumentams taip, kad jūsų kaklas būtų neutralioje ir laisvoje padėtyje.
  • Pastatykite monitorių priešais save virš klaviatūros.
  • Sureguliuokite kompiuterio monitoriaus aukštį taip, kad jis būtų nei per aukštai, nei per žemai.
  • Sėdėkite bent jau rankos atstumu nuo ekrano ir pritaikykite atstumą pagal jūsų regėjimą.
  • Nukreipkite monitorių nuo ryškios šviesos:
  1. Pastatykite ekraną tinkamu kampu lango atžvilgiu;
  2. Užtraukite užuolaidas ar žaliuzes, jei tai būtina;
  3. Nustatykite vertikalų kompiuterio kampą ir ekrano valdymą taip, kad sumažintumėte ryškią šviesą;
  4. Sumažinti ryškią šviesą jums padės optinis filtras, šviesos filtras ar papildoma šviesa.
  • Dokumentus, kurie jums reikalingi dirbant kompiuteriu, padėkite priešais save, tarp monitoriaus ir klaviatūros, naudokitės lapų laikikliais. Jei nėra pakankamai vietos, padėkite dokumentus ant stovo, pastatyto šalia monitoriaus.
  • Telefonas turėtų būti lengvai pasiekiamoje vietoje.
  • Naudokitės ausinėmis ar garsiakalbiu, kad nereiktų kilnoti telefono.

 

Pauzės ir pertraukos

 

  • Įsirengę tinkamas darbui sąlygas, pratinkitės ir prie naujų darbo įpročių. Nesvarbu, kaip gerai yra įrengta jūsų darbo aplinka – jeigu per ilgai būsite netaisyklingoje padėtyje, sumažės kraujo cirkuliacija ir pablogės jūsų savijauta.
  • Kas 20-30 min. darykite 1-2 min. pertraukas. Po kiekvienos darbo valandos raskite 5-10 min. poilsiui arba keiskite veiklos pobūdį. Kiekvieną kartą pietų pertraukos metu stenkitės išeiti į lauką.
  • Venkite akių pervargimo, periodiškai pailsint ir keičiant regos atstumą – nukreipkite akis nuo monitoriaus ar darbo objekto ir fokusuokite vaizdą kur nors toliau.
  • Pailsinkite akis – pabūkite užsimerkę 10-15 sekundžių.

 

Dirbdami pasirinkite taisyklingą kūno padėtį.

 

 

Vaistai:

  • Galite iš karto pradėti vartoti vietinio poveikio nuskausminamąsias priemones (gelius arba pleistrus) arba sistemines nuskauminamąsias priemones (ibuprofeną arba diklofenaką). Tokios priemonės malšina skausmą ir mažina uždegimą.
  • Nugaros skausmus neretai sukelia nervų uždegimai. B grupės vitaminai – būtini normaliai nervinių ląstelių medžiagų apykaitai. Tyrimais įrodyta, kad vitaminai B1, B6 ir B12, naudojami didelėmis dozėmis, malšina skausmą. Didelės B grupės vitaminų dozės naudojamos kaip papildoma priemonė nugaros skausmams gydyti.