Kodėl moterys dažniau nei vyrai susiduria su šlapimo organų infekcijomis?
Šlapimo organų infekcijos profilaktika
Šlapimo organų infekcijos gydymas
Inkstų akmenligės profilaktika
Skausmingas šlapinimasis
Kas tai – skausmingas šlapinimasis?
Skausmingas šlapinimasis pasireiškia skausmu ar diskomforto jausmu, kuris juntamas šlapinantis. Skausmingą šlapinimąsi sukelia įvairios priežastys. Labiausiai paplitusios skausmingo šlapinimosi priežastys yra šlapimo organų infekcijos (ŠOI), lytiniu keliu plintančios ligos (LPL), parazitai ir inkstų akmenys. Ypač dažnai tai būna šlapimo organų infekcijos, o tiksliau cistitas.
Cistitas
Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris išsivysto į šlapimo pūslę patekus patogeniniams mikroorganizmams. Pacientą vargina skausmingas šlapinimasis, dirginimas. Šlapimo organų infekcija gali tapti rimta sveikatos problema, jei išplinta iki inkstų. Cistitas dažniausiai išsivysto, per šlaplę į šlapimo organų sistemą patekus kenksmingoms bakterijoms. Ten bakterijos prilimpa prie šlapimo pūslės ir pradeda daugintis. Rečiau bakterijos patenka į šlapimo pūslę iš kitų kūno vietų.
Kodėl moterys dažniau nei vyrai susiduria su šlapimo organų infekcijomis?
Moterys dažniau nei vyrai susiduria su šlapimo organų infekcijomis, nes moterims bakterijos gali lengviau pasiekti šlapimo pūslę.
1. Šlapimo pūslė; 2. Šlaplė; 3. Sekldidės; 4. Prostata; 5. Tiesioji žarna.
Vyrų reprodukciniai organai
1.Kiaušidės; 2.Šlapimo pūslė; 3.Šlaplė; 4.Makštis; 5.Gimda; 6.Tiesioji žarna.
Moterų reprodukciniai organai
Šlapimo organų sistemą sudaro inkstai, šlapimtakis, šlapimo pūslė ir šlaplė. Jie pašalina iš organizmo medžiagų apykaitos gautus elementus ir perteklinį vandenį. Inkstai – tai du pupelės formos organai pilvo ertmėje, viršutinėje dalyje, prie nugarinės sienelės, kurie filtruoja iš kraujo visą nereikalingą medžiagą ir subalansuoja įvairių medžiagų kiekį organizme. Šalinamaisiais takais, dar kitaip vadinamais šlapimtakiais, transportuojamas šlapimas iš inkstų į šlapimo pūslę, kur jis kaupiasi iki tol, kol per šlaplę palieka organizmą.
Šlaplė yra išsivysčiusi taip, kad apsisaugotų nuo mikroskopinių įsibrovėlių. Šlapimo pūslė turi apsauginį apvalkalą, kuris neleidžia bakterijoms prilipti prie jos sienelių. Šlapimas turi antibakterinių savybių, kurios stabdo bakterijų augimą, tačiau kai kurie faktoriai mažina šias apsaugines funkcijas ir bakterijoms atsiranda galimybė daugintis sukeliant infekciją.
Kartais cistitas dar vadinamas medaus mėnesio cistitu, nes pūslės infekcijos dažnai kyla po lytinio akto. Lytiškai aktyvioms moterims bakterijos į šlapimo pūslę gali patekti per šlaplę. Tačiau ir lytiškai neaktyvioms moterims yra aktuali šlapimo šalinimo tako infekcijos problema, nes moterų genitalijų sritis yra lengvai pasiekiama bakterijoms, kurios sukelia cistitą.
Daugeliu atvejų (80 – 90%) cistitą sukelia Escherichia coli (E. coli). E. coli bakterija yra atspari daugumai antibiotikų, todėl šią infekciją moterims yra gana sunku išgydyti.
Cistito simptomai
Šlapimo pūslės infekcijos, dėl kurios šlapinimasis tampa skausmingas, požymiai bei simptomai:
- Nuolatinis noras šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei;
- Deginantis jausmas šlapinantis;
- Dažnas šlapinimasis po truputį;
- Kraujingas šlapimas (hematuria);
- Dvokiantis, drumstas šlapimas;
- Pilvo skausmas apatinėje dalyje;
- Nedidėlis karščiavimas.
Kreipkitės į gydytoją, jei jus kamuoja vienas ar daugiau iš šių simptomų.
Jei vaikai pradeda šlapintis į lovą (šlapimo nelaikymas), tai gali būti, kad tai yra šlapimo pūslės infekcijos požymis.
Šlapimo organų infekcijos profilaktika
Kai kurie žmonėms, dažniausiai moterims infekcija dažnai kartojasi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į profilaktiką. Žemiau nurodyti patarimai padės Jums sumažinti šlapimo pūslės infekcijos riziką:
- Kiekvieną dieną gerkite spanguolių sultis;
- Kai kurioms moterims gali padėti vienkartė antibiotikų dozė, vartojama po lytinio akto;
- Menopauzė sukelia vaginalinių bakterijų pakitimus, kurie padidina riziką susirgti šlapimo organų infekcija. Estrogenų (pavyzdžiui, vietinių vaginalinių estrogenų) naudojimas dažniausiai išsprendžia šią problemą, bet tai nėra pritaikyta visiems. Klauskite gydytojo, ar estrogenų terapija jums tinkama.
Rizikos faktoriai
Kai kurie žmonės yra imlūs šlapimo takų infekcijoms, o moterys priklauso vienai iš imliausių žmonių grupei. Apie 20% moterų per gyvenimą suserga kuria nors šlapimo organų infekcija.
Lytiškai aktyvioms moterims yra didesnė galimybė susirgti šlapimo organų infekcijomis, nes lytinio akto metu bakterijos gali patekti į šlaplę. Moterys, kurios naudoja kontraceptines diafragmas priklauso didesnei rizikos grupei, taip pat ir hormoniniai pakitimai nėštumo metu gali padidinti riziką susirgti šlapimo pūslės infekcija.
Kiti faktoriai, tokie kaip neseniai vartoti antibiotikai ar naujas sekso partneris gali padidinti šlapimo organų infekcijos paplitimą.
Kiti rizikos faktoriai tiek moterims, tiek vyrams:
- Kliūtis šlapimo takuose. Tai gali būti padidėjus prostatai ar šlapimo pūslėje susiformavus akmenims.
- Pokyčiai imuninėje sistemoje, pavyzdžiui, cukrinis diabetas gali padidinti riziką susirgti šlapimo trakto infekcijomis.
- Ilgalaikis šlapimo pūslės kateterio naudojimas. Juos naudoja žmonės sergantys lėtinėmis ligomis ar pagyvenę žmonės.
Šlapimo organų infekcijos gydymas
Antibiotikai yra pirmieji vaistai, kuriais reiktų pradėti gydyti infekciją. Kokiais vaistais ir kiek ilgai juos reikės naudoti, priklauso nuo jūsų sveikatos būklės ir bakterijų, kurios yra rastos jūsų šlapime. Išsiaiškinkite pas gydytoją, kokių vaistų jums vengti, kad jie jums nesukeltų alergijos.
Įprastai po kelių dienų gydymo simptomai praeina. Tačiau jums reiktų tęsti antibiotikų vartojimą tris – septynias dienas po simptomų dingimo (trukmė priklauso nuo infekcijos sudėtingumo). Nesvarbu, kokia yra gydymo trukmė, laikykitės viso antibiotikų kurso, kurį jums rekomendavo gydytojas, kad įsitikintumėte, jog infekcija yra visiškai išgydyta.
Cistito atveju skausmus ir diskomfortą galima sumažinti vartojant antibiotikus ir atsižvelgus į toliau paminėtus patarimus. Kartkartėmis pridėkite šiltą kompresą ant pilvo apatinės dalies. Tai gali sumažinti spaudimo ir skausmo pojūtį pūslėje. Gerkite daug skysčių, tačiau venkite kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų, gėrimų su kofeinu, citrusinių vaisių sulčių ir aštraus maisto. Šie gėrimai ir valgiai gali dirginti jūsų pūslę ir paaštrinti jau esantį norą dažnai šlapintis. Taip pat gali padėti 15 – 20 minučių šiltos vonelės. Pasireiškus pakartotiniams šlapimo organų infekcijos požymiams, praneškite apie tai gydytojui.
Negydoma šlapimo organų infekcija gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui inkstų infekciją (pielonefritą). Pasikartojusi inkstų infekcija gali pakenkti jūsų kepenų funkcionavimui. Mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms yra didesnė rizika susidurti su šlapimo pūslės infekcijomis, nes nepakankamai atkreipiamas dėmesys į simptomus arba juos galima palaikyti kitomis problemoms.
Šlapimo organų infekcijos diagnostika:
Jeigu jūs pajutote šlapimo pūslės infekcijos simptomus, kreipkitės į gydytoją kiek įmanoma anksčiau. Jei gydytojas patvirtins šlapimo pūslės infekciją, jis jus nusiųs atlikti šlapimo tyrimą ir nustatys, ar šlapime yra bakterijų, kraujo ar pūlių.
Inkstų akmenligė
Kas yra inkstų akmenligė?
Inksto akmuo yra kietas, kristalinis, mineralinis darinys, kuris susidaro inkstuose arba šlapimo takuose. Būsena, kuomet žmogus turi inkstų akmenų, vadinama nefrolitiaze ar urolitiaze.
Inkstų akmenligės sukėlėjai
1.Inksto geldelė; 2.Arterija; 3.Vena; 4.Šlapimtakis; 5.Inkstų kamuolėliai; 6.Inkstų piramidė.
Inkstų akmenligė – tai liga, kurios metu inkstų taurelėse, geldelėse susidaro akmenų. Tai gana dažna, ypač paplitusi išsivysčiusiose šalyse, liga. Labiausiai paplitusios inkstų akmenų formos susideda iš kalcio kombinacijos su oksalatu ar fosfatu. Kiti cheminiai junginiai, kurie galėtų suformuoti inkstų akmenis yra šlapimo rūgštis ir amino rūgštis – cisteinas. Inkstų akmenys, kurie yra susieję su infekcija šlapimo takuose yra vadinami infekcijos akmenimis.
Vandens kiekio organizme sumažėjimas, skysčių trūkumas ar intensyvus sportas gali padidinti riziką susiformuoti akmenims inkstuose. Šlapimo pašalinimo problemos gali taip pat sukelti akmenų susidarymą. Inkstų akmenligės susidarymas būdingas 40 – 70 metų vyrams. Pacientams, kuriems jau buvo susiformavęs inkstų akmuo, vystosi polinkis formuotis akmenis.
Inkstų akmenligės simptomai
Inkstų akmenligei būdingi požymiai yra kraujas šlapime, pilvo, šonų, kirkšnies skausmas. Žmonės, kurie serga akmenlige, skundžiasi staigiais, kankinančiais, į mėšlungį panašiais skausmais nugaros apatinėje dalyje ir / arba šonuose, kirkšnyje ar pilve. Kūno padėties pakeitimas nepalengvina skausmų. Jie yra labai stiprūs ir dažniausiai pasireiškia kartu su vėmimu ir bloga savijauta. Jei prie akmens prisideda šlapimo takų infekcija, gali būti karščiavimas ir šaltkrėtis.
Inkstų kolika – tai skausmas, kurį sukelia inkstų akmenligė.
Įprastai skausmas prasideda inkstuose ar už jų esančioje srityje ir plinta į apačią, arčiau šlapimo pūslės. Skausmas dažnai būna spazminis, užeinantis bangomis, arba nuolatinis, stiprus skausmas. Skausmas būna dviejų rūšių: bukas ir aštrus; aštrus skausmas yra ypatingai nemalonus ir yra laikomas stipriausiu skausmu, kurį jaučia žmogus. Nuo inkstų akmenų dydžio ir formos priklauso jų judėjimas šlapimo takuose, dėl to ir keičiasi skausmų sritys – skausmai gali būti stipresni inkstų ar šlapimo pūslės srityje arba vienodai stiprūs abiejose srityse.
Inkstų akmenligės profilaktika
Geriau yra išvengti inkstų akmenligės, negu gydyti ją gydyti. Todėl gerkite daugiau vandens (JAV Nacionalinis Sveikatos Institutas žmonėms, kurie jau serga akmenlige pataria išgerti 12 stiklinių vandens per dieną). Vanduo padeda pašalinti medžiagas, sudarančias inkstų akmenis.
Inkstų akmenligės gydymas
Dauguma inkstų akmenų pasišalina iš šlapimo trakto patys per 48 valandas, esant dideliam skysčių srovei. Norėdami sumažinti simptomus, kreipkitės į gydytoją, kuris jums paskirs vaistus. Atsigulkite ant neskaudančio šono ir padėkite šiltą termoforą ar rankšluostį ant skaudančios srities. Jei skausmai nėra labai stiprūs, vaikščiodami galite pagreitinti akmenų pasišalinimą. Esant didesniems akmenis, yra būtinas chirurginis įsikišimas.
Yra ir daugiau faktorių, stabdančių akmenų formavimąsi: žmogaus kūno sudėjimas, pradinė akmenų eiga, prostatos padidėjimas, nėštumas ir akmenų dydis. 4 mm dydžio akmuo turi 80% galimybę pats pasišalinti iš šlapimo trakto, kai 5 mm dydžio akmeniui galimybė sumažėja iki 20%.
Chirurgijos technika šiais laikais yra taip išsivysčiusi, kad įmanoma inkstų akmenis išimti chirurginiu būdu. Tai galima atlikti, padarius pjūvį odoje ar instrumento (uteroskopo) pagalba, kuris būna įvestas per šlaplę ir šlapimo pūslę į šlapimtakį.