Skausmas krūtinės ląstoje

Spausdinti Spausdinti | Produktai
August 26, 2012

 

Kas tai?

Kuo pasireiškia skausmas krūtinės ląstoje?

Kas sukelia skausmą krūtinės ląstoje?

Skausmo pobūdis

Kaip palengvinti ir numalšinti skausmą krūtinės ląstoje?

 

Kas tai?

Skausmas krūtinės ląstoje – tai simptomas, o ne diagnozė. Skausmas gali būti juntamas esant tiek mažoms, tiek didelėms medicininėms problemoms. Pajutus skausmą krūtinės ląstoje, labai svarbu kuo greičiau nustatyti jo priežastis.

Į viršų

 

Kuo pasireiškia skausmas krūtinės ląstoje?

Tai, ką žmogus vadina skausmu krūtinės ląstoje, yra bet kokios formos skausmų: spaudimo, dusimo, sąstingio ar bet kokios kitokios diskomforto formos skausmas krūtinėje, apatinėje kaklo dalyje ar paširdžiuose. Skausmas krūtinės ląstoje yra labai dažnai susijęs su gerklės, rankų ar galvos skausmais. Jie gali trukti trumpiau nei sekundę arba tęstis ištisas dienas ar net savaites. Skausmas gali dažnai kartotis, atsirasti staigiai, arba kartotis retai ir būti numatomas.

 

1. Aortos lankas  2. Šonkauliai  3. Diafragma  4. Viršutinė tuščioji vena  5. Širdis  6. Kairysis plautis

Į viršų

 

Kas sukelia skausmą krūtinės ląstoje?

Skausmas krūtinės ląstoje – gan paplitęs simptomas, kurį gali nulemti keletas priežasčių. Stenokardijos skausmui, kurį sukelia deguonies trūkumas širdies raumenyje, aortos sienelės plyšimas arba kitiems širdies skausmams numalšinti taikomas staigus gydymas. Kitos skausmo krūtinės ląstoje priežastys: stemplės spazmai, tulžies akmenligės priepuolis, krūtinės ląstos vidinių sienelių uždegimas, raumenų susitraukimo ar stuburo kaulo pakitimų sukelti skausmai. Labai svarbu nustatyti tikslią skausmo priežastį, kad būtų užtikrintas atitinkamas gydymas.Žemiau punktuose išvardinta, ką reikėtų žinoti apie krūtinės ląstos skausmus:

 

  • Skausmas gali kilti dėl bet kurio krūtinės ląstos organo įskaitant širdį, plaučius, stemplę, raumenis, kaulus ir odą, sutrikimo.
  • Dėl sudėtingo nervų išdėstymo ir kūno raumenų persiklojimo skausmai krūtinės ląstos srityje gali persikelti ir į kitas vietas.
  • Skrandis ir kiti pilvo ertmėje esantys organai taip pat gali sukelti skausmus krūtinės ląstoje.

 

Tirdamas pacientus, besiskundžiančius krūtinės ląstos skausmais, gydytojas pirmiausiai turi išsiaiškinti, ar skausmo priežastis – deguonies trūkumas širdies raumenyje ar:

 

  • plaučių plėvės uždegimas;
  • širdies sienelės uždegimas;
  • cistos plyšimas plaučių audiniuose;
  • šonkaulių kremzlių uždegimas;
  • šonkaulių lūžiai;
  • tarpšonkaulinių nervų kompresija – išorinis nervų spaudimas.

 

Į viršų

 

Skausmo pobūdis

Stenokardija

Stenokardija – tai diskomforto jausmas krūtinėje, kurį sukelia deguonies trūkumas širdies raumenyje. Daugeliu atveju deguonies trūkumas atsiranda dėl aterosklerozės, kuomet susiaurėja koronarinės arterijos, kraujagyslės, tiekiančios kraują širdžiai.

Stenokardija paprastai pasireiškia kaip spaudimo, sunkumo, tempimo ar skausmo jausmas visoje krūtinėje, ypatingai už krūtinkaulio. Skausmas gali būti juntamas kakle, gerklėje, rankose, nugaroje ar net dantyse. Pacientai taip pat gali skųstis virškinimo sutrikimais, rėmeniu, silpnumu, prakaitavimu, bloga nuotaika, mėšlungiu ir deguonies trūkumu. Stenokardija paprastai pasireiškia po didelio fizinio pervargimo, patiriant stiprų emocinį stresą ar po sunkaus maisto. Šių procesų metu širdies raumenims reikalinga daug daugiau deguonies, nei jo patenka per susiaurėjusias širdies kraujagysles.

Labiausiai paplitusi stenokardijos priežastis yra koronarinių arterijų liga. Rečiau ją sukelia koronarinių kraujagyslių spazmai. Šios arterijos aprūpina širdies raumenis  deguonimi praturtintu krauju. Koronarinė arterijų liga vystosi, kuomet cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir sukelia aterosklerozinių plokštelių arba ataugų formavimąsi. Šių plokštelių kaupimasis sukelia koronarinį arterijų susiaurėjimą. Šis procesas vadinamas arterioskleroze. Arteriosklerozę gali pagreitinti rūkymas, didelis kraujospūdis, padidintas cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas. Tuo tarpu deguonies trūkumas širdies raumenyje sukelia skausmus krūtinės ląstoje (stenokardija).

Kraujagyslių sienelės juosia raumenų skaidulas. Staigus raumenų skaidulų susitraukimas sukelia kraujagyslių sienelių susiaurėjimą (spazmą). Širdies arterijų spazmai sumažina kraujo tekėjimą į širdies raumenis ir sukelia stenokardiją. Stenokardija, kaip koronarinių arterijų spazmų rezultatas, dažniausiai pasireiškia poilsio metu – anksti iš ryto. Spazmai gali kilti ir normaliose koronarinėse kraujagyslėse, ir jau susiaurėjusiose arteriosklerozinėse. 

Miokardo infarktas

Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių.

Įprastai skausmai aprašomi kaip spaudžiantys ir traukiantys arba, kaip sunkumo jausmas krūtinės ląstoje. Skausmas dažnai apima gerklę, pečius ir rankas. Taip pat gali pasireikšti bloga savijauta, prakaitavimas, oro trūkumas, svaigimas, silpnumas ir nuovargis. Skirtingai nei stenokardija skausmai yra ilgalaikiai ir sustiprėja pirmų 15 – 20 minučių laikotarpiu.

Infarktą palydinčius skausmus sukelia visiškas koronarinės kraujagyslės užkimšimas. Širdies raumens dalis, kurį aprūpina ši kraujagyslė staiga pritrūksta deguonies ir sukelia stiprius skausmus. 

Miokardo infarkto priežastys

Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės. 

Plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. 

Pleuritas

Pleuritas – tai įvairių ligų sąlygotas pleuros lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje.

Infekcinį pleuritą sukelia mikroorganizmai (Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Haemofilus influenzae, Bacteroides, Fusobacterium, Mycobacteria tuberculosis) arba jų toksinai, patekę į pleurą su limfa ir krauju; neinfekcinės kilmės pleuritą – sukelia navikai, kraujo, reumatinės ligos, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (sergant kepenų, inkstų, kasos ligomis) krūtinės ar šonkaulių traumos. Dažniausiai pleuritas atsiranda, sergant tuberkulioze, plaučių uždegimu.

Perikarditas

Tai – širdies išorinės sienelės uždegimas. Didžiajai pacientų, sergančių perikarditu, nėra atrandama konkreti susirgimo priežastis, todėl būsena yra vadinama idiopatiniu perikarditu. Manoma, kad didžioji dauguma susirgimų kyla dėl virusinių infekcijų.

Skausmai krūtinės ląstoje yra dažniausiai pasireiškiantis perikardito simptomas. Skausmai  juntami už krūtinkaulio ir yra aštrūs, dažnai paaštrėjantys giliai kvėpuojant ar kosint, taip pat atsigulus. Skirtingai nei širdžių ligų sukelti skausmai krūtinės ląstoje, perikardito skausmai yra pastovūs ir nėra susiję su fiziniu krūviu. Pacientai gali jausti silpnumą, drebulį ir karščiuoti. Papildomus simptomus paprastai sukelia pagrindinės ligos eiga.

Gastroezofaginio refliukso liga

Gastroezofaginio refliukso liga – būklė, kai sutrikus stemplės apatinio rauko užsidarymui, skrandžio turinys grįžta į stemplę ir sukelia stemplės gleivinės uždegimą bei rėmenį. Šios ligos simptomai apima rėmens ėdimą, deginimo jausmą, padidėjusį seilių išsiskyrimą, bukus skausmus, spaudimą krūtinės srityje ir stiprų spaudimą kūtinės vidurinėje dalyje. Pacientais dažniausiai skundžiasi diskomfortu, padidėjusiu prakaitavimu, išbalimu, bloga savijauta ir vėmimu.

Krūtinės ląstos trauma

Bet kokia krūtinės ląstos trauma gali sukelti krūtinės ląstos skausmus, kurie gali būti juntami dėl šonkaulių lūžių, raumenų patempimo ar sumušimo. Neretai, atrodo, visai paprasta krūtinės ląstos trauma gali būti užmiršta, o skausmai pasireiškia praėjus tik po poros dienų.

Traumų sukeltas skausmas krūtinėje dažnai būna stiprus ir aštrus. Skausmas paaštrėja giliau įkvėpus, krūtinės ląstos sienelė yra jautri prisilietimams ir spaudimui.

Raumenų skausmai

Skausmą krūtinės srityje gali sukelti krūtinės ląstos sienelės raumenys, tiksliau jų susitraukimas, skausmas gali išplisti iki pat rankos. Šis skausmas kankina pacientus, kurių raumenys yra itin jautrūs, juose formuojasi skausmo taškai ir mazgeliai. Skausmas taip pat gali būti juntamas po traumų, patempimų, krūtinės ląstos operacijos. Raumenų skausmai gali sustiprėti judant ar kosint.

Į viršų

 

Kaip palengvinti ir numalšinti skausmą krūtinės ląstoje?

Stenokardija paprastai trunka nuo 1 iki 15 minučių ir praeina žmogui ilsintis ar padedant po liežuviu nitroglicerino. Nitroglicerinas praplečia kraujagyslių sieneles ir sumažina spaudimą. Ramybė ir nitroglicerinas sumažina širdies raumens deguonies nepakankamumą, tokiu būdu galima išgydyti stenokardiją.

Jei įtariat stenokardijos skausmus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Pleuritą galima išgydyti, veikiant jo sukėlėją. Pavyzdžiui, greitai pradėtas plaučių uždegimo gydymas gali užkirsti kelią plaučių plėvės skysčių susikaupimui. Širdies, plaučių ar kepenų ligos atveju informacija apie pagrindinę ligą gali padėti sustabdyti skysčių kaupimąsi krūtinės ląstoje.