Praktiniai patarimai gastroezofaginiui refliuksui gydyti

Spausdinti Spausdinti | Produktai
February 11, 2013

 

Ką turėtumėte žinoti apie skrandžio rūgštį?

Stiprus ir deginantis skausmas stemplėje ar epigastriumo srityje yra dažnas nusiskundimas ir žinomas bene kiekvienam. Iš pradžių skausmas pasireiškia pavalgius, naktį ir stresinių situacijų metu. Visiems įprasti šių negalavimų pavadinimai, tokie kaip „rėmuo“ arba „skrandžio opa“, yra simptomai, kurių atsiradimo priežastis ir gydymo galimybes šiame lankstinuke paaiškinsime išsamiau.

 

 

Iš esmės dažnai stemplės ir skrandžio skausmai susiję su sutrikusios skrandžio rūgšties apykaita. Paprastai tai pasireiškia sporadiškai ir paprastai nėra žalinga.
Vis dėlto kada stemplės ir skrandžio skausmas pasireiškia reguliariai arba tai kelia nerimą, būtinai reiktų apsilankyti pas savo gydytoją, kad ištirtų kruopščiau.
Stemplės ir skrandžio skausmas gali atsirasti dėl įprastų kasdieninių įpročių (dietos, streso, ir kt.). Šiais atvejais skausmas yra lengvai išgydomas koreguojant individualią gyvenseną.
Vis dėlto išlieka galimybė, kad skausmo priežastis yra bakterinė infekcija ar kitos uždegiminės ligos. Jei iš tiesų taip yra, jūsų gydytojas jums skirs tinkamą gydymą ir, vartojant reikiamus medikamentus, skausmas išnyks.
Kitu atveju stemplės ir skrandžio skausmą reikia vertinti rimtai. Kad užkirstų kelią ilgalaikei žalai, jūsų gydytojas nustatys skausmo priežastį ir pradės tinkamą gydymą.
Kad geriau susipažintumėte su stemplės ir skrandžio (pilvo) skausmo priežastimis ir gydymo galimybėmis, šiame buklete pateikta jų santrauka.

Virškinamasis traktas

Šie virškinamojo trakto organai yra susiję su stemplės ir skrandžio (pilvo) skausmu.

 

  1. liežuvis
  2. burna
  3. ryklė
  4. stemplė
  5. kardija (įskrandis)
  6.  mukozinė membrana
  7. skrandis
  8. plonosios žarnos.

Valgymo metu maisto masė keliauja stemple žemyn į skrandį. Kai ji ten patenka, susimaišo su skrandžio rūgštimi ir kitomis medžiagomis, ir virškinama toliau. Plonųjų žarnų pradžioje, dvylikapirštėje žarnoje, prasideda maistinių elementų pasisavinimas (reabsorbcija). Agresyvi skrandžio (hidrochloridinė ) rūgštis yra pagrindinis virškinime dalyvaujantis komponentas. Ją gamina mukozinė membrana, kuri apsaugo ir padengia vidinę skrandžio pusę.

Vis dėlto skrandžio rūgštis taip pat yra pagrindinė stemplės ir skrandžio skausmo priežastis. Ji gali sudirginti stemplę (būdingas rėmuo) ar pažeisti skrandį arba dvylikapirštę žarną, vietomis suardydama gleivinę (skrandžio ir dvylikapirštės opa).

Skrandžio rūgšties sukelti pažeidimai

Kaip minėta, skrandžio rūgštis yra pagrindinė stemplės ir skrandžio (pilvo) skausmo priežastis. Vis dėlto skausmo lokalizacija ir priežastys yra labai skirtingos. Dažniausiai pasitaikančios yra gastroezofaginio refliukso liga ir skrandžio opos. Čia aprašytos šios ir kitos rečiau pasitaikančios stemplės ir virškinamojo trakto ligos.

Gastroezofaginis refliuksas

Visiems žinomas kartais atsirandantis skrandžio deginimo pojūtis (rėmuo). Po sunkaus ir riebaus maisto arba gausaus alkoholio pavartojimo rėmuo gali pasireikšti be išankstinio įspėjimo. Lenkimasis ar buvimas horizontalioje padėtyje skausmą gali suintensyvinti. Rėmuo atsiranda, kai skrandžio rūgštis atgaliniu būdu patenka į stemplę. Tai pasireiškia kylančiu deginančio pobūdžio skausmu už krūtinkaulio.
Dažnai pasireiškiantis rėmens pojūtis gali būti ligos išraiška. Šiuo atveju kalbama apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Refliuksas nustatomas 3–4 proc. populiacijos ir dažniausiai išsivysto per stemplės ir skrandžio susijungimo vietos (kardijos) pažaidą.

Be nemalonaus skausmo, refliukso, sukelti sutrikimai taip pat yra probleminiai ir dėl to, kad nuolatos pasikartojantis stemplę deginantis rūgšties poveikis pažeidžia jos gleivinę (sukelia ezofagitą). Dėl tos priežasties padidėja rizika, kad pažeistas audinys pereis į prenavikinę struktūrą (Bareto stemplę).
Bet kuriuo atveju, jei pasikartoja rėmens graužimo simptomai, verta pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Jis išaiškins jūsų skausmo priežastis ir, jeigu reikės, bendradarbiaus (konsultuosis) su specialistu. Yra tikimybė, kad skausmo priežasčiai patikslinti reikės atlikti gastroskopiją (vaizdinė stemplės ir skrandžio apžiūra iš vidaus) ir radiologinius tyrimus.
Pabaigoje jūsų gydytojas paskirs tinkamą dietą ir gydymą, kad rėmens sukeliami simptomai daugiau neturėtų įtakos jūsų gyvenimo kokybei.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos yra jų sienelės (gleivinės) pažeidimas. Dažniausiai simptomų išraiška yra stiprus skausmas. Kiti simptomai pasireiškia geležies stoka, apetito nebuvimu, kraujavimu iš skrandžio ar vėmimu. Jie atsiranda dėl skrandį dirginančio rūgšties poveikio. Skrandžio opos nustatomos gana dažnai ir apytiksliai pasireiškia 1 iš 50 suaugusiųjų.
Skrandžio opos atsiradimui įtakos turi skirtingi veiksniai. Manoma, jog du svarbiausi iš jų yra:
1. Skrandžio infekcija, sukelta bakterijos Helicobacter pylori (90 proc. skrandžio opų atvejų).
2. Nuolat skausmui malšinti vartojami NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip aspirinas). Ši vaistų grupė gali pažeisti skrandžio gleivinę.
Jeigu įtariama skrandžio opa, jūsų gydytojas gali tai nustatyti paskirdamas skirtingus diagnostinius tyrimus. Po išsamaus ištyrimo jis nuspręs, kokį gydymą pritaikyti.
Apskritai skrandžio opos yra gydomos specifiniais vaistais ambulatoriškai, t.y. lovos režimo nereikia.
Jeigu yra nustatyta H. Pylori infekcija, skrandžio opos paprastai gydomos trijų vaistų deriniu (2 rūšių antibiotikai + protonų siurblio inhibitoriai (žr. lentelę „ Skirtingų medikamentų palyginimas…“)). Paprastai po kelių savaičių gydymas yra sėmingai užbaigiamas.
Jeigu įtariama, kad skrandžio opos priežastis – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vartoti nuskausminimo tikslais, tuomet pagal galimybes jų vartojimą reikia nutraukti. Gyjant tokiai opai, tikslinga vartoti protonų siurblio inhibitorių (PSI).
Bet kuriuo atveju, jeigu yra stiprus skrandžio skausmas, svarbu laiku kreiptis į savo gydytoją. Šiuo metu dauguma skrandžio opų gali būti išgydomos greitai ir efektyviai.

Kitos skausmą sukeliančios virškinamojo trakto ligos

Gastrinoma yra hormonus gaminantis auglys. Dėl jos sukeltų pokyčių skrandyje yra išskiriami per dideli kiekiai hormono gastrino. Gastrino hipersekrecija skatina per didelę skrandžio rūgšties gamybą. Nuolatinis padidėjęs rūgšties išskyrimas gali sukelti skrandžio perforaciją, refliuksą, stemplės uždegimą ir viduriavimą.
Pirmiausia pasirenkamas gydymas – chirurginis auglio pašalinimas. Vis dėlto kartais būna sėkmingas gydymas protonų siurblio inhibitoriais (PSI).

Gastritas

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas. Gastritas gali būti sukeltas daugelio priežasčių ir nėra kaip vienas aiškus sindromas. Be to, jau minėta H. pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas skausmui malšinti, alkoholis, medikamentai nuo vėžio ir radioterapija taip pat gali sukelti gastritą. Tai gali sukelti ir kitos bakterinės infekcijos (pvz., tuberkuliozė, sifilis) ar retesnės ligos, tokios kaip Krono liga.
Atsižvelgdamas į gastritą sukėlusią priežastį, jūsų gydytojas parinks tinkamą gydymą.

Funkcinė dispepsija

Funkcinė dispepsija – tai būklė, kurią sunku nustatyti. Pagal apibrėžimą, būdingiausi simptomai yra pilvo pūtimas, sotumo ir priešlaikinio persisotinimo jausmas, apetito nebuvimas, pykinimas ir vėmimas, taip pat kaip ir viršutinės pilvo dalies skausmas, ir šių simptomų trukmė ilgesnė nei keturios savaitės.
Šios ligos priežastys vis dėlto nėra visiškai aiškios. Papildomai prie nesuderintų maisto produktų vartojimo ir H. Pylori infekcijos ekspertai diskutuoja apie tiesioginį ryšį su skrandžio rūgštimi, ribotą peristaltiką (skrandžio motoriką), pakitusį vidaus organų (visceralinį) jautrumą ir emocinių veiksnių įtaką. Pagal naujausius duomenis, peristaltikos teorija ir padidėjęs vidaus organų jautrumo fenomenas yra vertinami kaip svarbiausi ligai darantys įtaką veiksniai.
Skiriamas dėmesys gydymo metodams, kurie optimizuoja mitybą, taip pat keičia gyvenseną (sportas, profesija, šeima, nikotinas, alkoholis).
Tikėtina, kad gydytojai skirs medikamentinį gydymą. Pradžioje greičiausiai bus skiriama vaistų, kurie skatina peristaltiką (prokinetikų). Antram gydymo etapui gydytojas gali svarstyti skirti protonų siurblio inhibitorių skrandžio rūgštingumui slopinti.

Rūgštingumo sukeltas skrandžio skausmas: nemedikamentinis gydymas

Keletas paprastų priemonių, kurios gali sumažinti skrandžio rūgštingumo sukeltą skausmą:

• Dieta
Kontroliuoti savo valgymo įpročius. Nevalgyti sunkių ir riebių patiekalų su mėsa ir mažinti šokolado ir kavos vartojimą. Užtikrinti, kad jūsų maiste būtų daug vaisių, daržovių ir išgertumėte pakankamai vandens.

• Rūkymas ir alkoholio vartojimas
Yra žinomas neigiamas nikotino ir alkoholio poveikis skrandžio rūgšties gamybai. Todėl reikia mesti rūkyti ir alkoholį vartoti tik ypatingomis progomis.

• Stresas
Stengtis išvengti bet kokio streso darbe ar namie. Tai padeda susiplanuoti visą savo veiklą ir skirti pakankamai laiko laikytis numatyto plano. Taip pat į savo dienotvarkę reiktų įtraukti pertraukas ir poilsio laiką. Mėgautis aktyviu laiku taip pat, kaip ir laisvu. Reguliariai tikrinti save, ar jūsų sukurtas planas ir mėginimas kontroliuoti stresą tinkamai įgyvendinamas.

Rūgštingumo sukeltas skrandžio skausmas: medikamentinis gydymas

Jeigu jūs kenčiate rūgštingumo sukeltą skrandžio skausmą, yra trys skirtingos vaistinių medžiagų klasės, skirtos medikamentiniam gydymui. Visos jos žemiau aprašytos išsamiau.

Antacidiniai preparatai

Antacidiniai preparatai – tai buferinių savybių turinčios medžiagos, kurios sąveikauja su skrandžio rūgštimi, ją neutralizuodamos. Jie vartojami gydymo tikslais esant lengviems negalavimams, tokiems kaip kartais pasireiškiantis rėmens graužimas. Jie veikia labai greitai (per kelias minutes), vis dėlto nepašalina priežasties – sutrikusios rūgšties gamybos. Jie neišgydo skrandžio opų ar organinių pakitimų sukelto refliukso.

Paprastai antacidiniai preparatai yra gerai toleruojami. Retais atvejais jie gali sąveikauti su kitais medikamentais (pvz., antibiotikais). Be to, antacidiniai preparatai gali sukelti komplikacijų pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

H2 receptorių antagonistai (H2 blokatoriai)

H2 receptorių blokatoriai yra medžiagos, kurios grįžtamai prisiriša prie histamino receptorių skrandyje ir netiesiogiai slopina skrandžio rūgšties gamybą – pirmiausia naktį.
Šis prisirišimas neleidžia histaminui (svarbiai biologiškai veikliai transportinei medžiagai ) prisijungti prie jo receptorių. Histamino blokavimas sukelia sudėtingą procesų kaskadą ląstelėse, dėl to neįvyksta protonų sekrecija, kuri gamina skrandžio rūgštį. H2 receptorių blokatoriai vartojami refliuksui, skrandžio opoms, taip pat gastrinomoms gydyti.

H2 receptorių blokatoriai pradeda veikti pakankamai greitai: per 2–3 valandas. Aktyvus šių medžiagų veikimas trunka keletą valandų. Skrandžio rūgšties gamyba tarp valgių sumažinama apytiksliai 50 proc.

Iš esmės H2 receptorių blokatoriai yra gerai toleruojami. Nepaisant to, kartais gali pasireikšti nepageidaujamų poveikių, tokių kaip galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Be to, H2 receptorių blokatoriai gali sąveikauti su kitais vaistais.

Protonų siurblio inhibitoriai (PSI)

Įvadas
PSI priskiriami trečiai ir naujausiai vaistų, vartojamų skrandžio rūgštingumo sutrikimams gydyti, klasei. Šiuo metu nustatytas akivaizdus PSI efektyvumas – jie vartojami kaip standartiniai medikamentai rūgštingumo sutrikimams ir skrandžio opoms gydyti.

Apibrėžimas

PSI yra vaistai, kurie turi tiesioginį, specifinį ir ilgalaikį skrandžio rūgšties gamybą slopinantį poveikį.
PSI priklauso benzimidazolo derivatų grupei. Dažniausiai vartojami preparatai yra:
• Omeprazolis
• Ezomeprazolis
• Lanzoprazolis
• Pantoprazolis
• Rabeprazolis

Nors jie priklauso tų pačių cheminių savybių turinčiai grupei, šios medžiagos turi skirtingas farmakologines savybes.

Vartojimas
PSI vartojami įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti, siekiant neutralizuoti agresyvios skrandžio rūgšties gamybą:
• Gastroezofaginis refliuksas
• Skrandžio ir dvylikapirštės opos
• Gastritas ( skrandžio gleivinės uždegimas)
• „Skrandžiui apsaugoti“ vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo

Vartojant PSI, kartu ribojama ir bazinė bei stimuliacinė rūgšties sekrecija. „Bazinė“ gamyba atitinka normalią nuolatinę rūgšties gamybą. Valgant yra didesnis skrandžio rūgšties poreikis, pvz., skatinama rūgšties gamyba.

Vartojimo būdas
PSI tabletės ar kapsulės vartojamos peroraliai vieną kartą per parą. PSI plonosiose žarnose absorbuojami tiesiai į kraujotaką. Taip veikliosios medžiagos pasiekia parietalines ląsteles (skrandžio rūgštį gaminančias ląsteles), kurios išsidėsto skrandžio gleivinėje. Ten PSI negrįžtamai sujungia ir ilgam laikui inaktyvuoja protonų siurblį (molekulę, kuri „siurbia“ protonus į skrandį).

Veiksmingumas
Atsižvelgiant į pažeidimą, gydymo PSI kursas dažniausiai trunka 2–4 savaites. Apskritai, išgijimo laikotarpis sutampa su vartojimo trukme.
PSI veikia greitai ir maždaug apie 24 valandas. Yra žinoma, kad per pirmąsias 24 valandas šie vaistai sumažina skrandžio rūgšties gamybą iki 70–80 proc. PSI slopina skrandžio rūgšties gamybą dieną ir naktį.

Vaisto toleravimas
PSI gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Jei pasireiškia šalutiniai poveikiai, jie paprastai būna vidutinio sunkumo. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra:
• Viduriavimas, skrandžio skausmas, pilnumo jausmas, vidurių užkietėjimas
• Galvos svaigimas
• Galvos skausmas

Sąveika su kitais vaistais
PSI gali turėti įtakos kitų kartu vartojamų vaistų poveikiui.
Jei jums kyla kokių nors specifinių klausimų apie PSI, prašome pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jis jums patars ir tinkamai parinks gydymą.

Galimi gydymo būdai
Skirtingų vaistų, neutralizuojančių skrandžio rūgštį, palyginimas



Kada reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją?

Net jeigu ir kyla abejonių, jūs turėtumėte kreiptis į savo gydytoją, jei vargina tokie skrandžio sutrikimai, kaip:
• Nuolatinis rėmens graužimo pojūtis
• Neaiškus skrandžio (pilvo) skausmas
• Vėmimas su kraujo priemaiša/krauju
• Juodos išmatos (kraujas išmatose)
• Pasikartojantis vėmimas
• Nenatūralus pilnumo pojūtis
• Nepagrįsta apetito stoka
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
Jūsų gydytojas būtinai išsiaiškins jūsų susirgimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.

Kaip gauti reikiamų vaistų?

Jūsų gydytojui reikės atlikti nuodugnų ištyrimą, kad nuspręstų, koks ligos, sukeliančios pilvo skausmą, gydymas jums tinkamiausias.

Jei kyla klausimų dėl vaistų dozės, galimos gydymo baigties ir kt., klauskite savo gydytojo.

Jei jums reikalingas gydytojo patarimas, jūsų sveikatos labui pageidautina geriau klausti gydytojo daugiau nei reikia klausimų negu per mažai.

Žinutė į namus

Rėmuo gali sukelti stiprų skrandžio skausmą. Dažniausiai pagrindinė to priežastis yra agresyvi skrandžio rūgštis. Jeigu skausmas kartojasi dažnai, yra didelė sunkios ligos tikimybė (pvz., skrandžio opaligė).

Skausmui ir kitiems sutrikimams, (skrandžio, pilvo), sukeltiems skrandžio rūgšties, gydyti tinka skirtingos vaistų klasės, taip pat ir nemedikamentiniai gydymo būdai.

Antacidiniai preparatai tinka, kai skrandžio rūgštingumo sukelti negalavimai nedideli ir pasikartoja nedažnai. Jei yra didesnių šios priežasties sukeltų negalavimų, gydyti tinka H2 receptorių blokatoriais. Vis dėlto pastaruoju metu H2 receptorių antagonistai beveik visiškai pakeisti protonų siurblio inhibitoriais. Protonų siurblio inhibitoriai yra efektyvūs ir gerai toleruojami skrandžio rūgšties gamybos slopintojai.

Norint išsiaiškinti jūsų pilvo skausmo priežastis ir parinkti tinkamą gydymą, reikia apsilankyti pas savo gydytoją. Nedvejokite užsiregistruoti pas gydytoją, jei skundžiatės rėmens graužimu ar skrandžio (pilvo) skausmu.