Kaip ir kodėl pradeda skaudėti?

Spausdinti Spausdinti | Produktai
December 11, 2012

Skausmas – organizmą įspėjantis signalas.

Skausmo sensoriai reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių.

Skausmas ir uždegimas dažnai tarpusavyje susiję.

Skausmą malšinantys vaistai padeda jį sumažinti.

 

Ši informacija gali būti svarbi žmonėms, jaučiantiems skausmą:

 

 

  • Skausmas – tai Jūsų organizmą įspėjantis signalas, atkreipkite į jį dėmesį ir stenkitės pašalinti skausmo priežastį.
  • Skausmą malšinantys medikamentai gali padėti sumažinti skausmą, bet jie neišgydys skausmą sukėlusių ligų.
  • Atsižvelgiant į tai, kad negydomas skausmas gali virsti lėtiniu, jį reikia gydyti.
  • Jeigu skausmas nepraeina, apsilankykite pas gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, kuriais nustatys skausmo priežastį ir ją pašalins.
  • Medikamentai nuo skausmo gali turėti pašalinį poveikį, ypač vartojami ilgą laiką. Dėl saugaus vaistų vartojimo, konsultuokitės su gydytoju arba vaistininku.
  • Nepatartina skausmą malšinančius vaistus naudoti nėščiosioms ir žindyvėms. Taip pat daugelis medikamentų gali sukelti sunkius sutrikimus vaikams. Gydytojui paskyrus, nedidėlėmis dozėmis juos gali vartoti kūdikiai ir vaikai.

 

 

Skausmas – organizmą įspėjantis signalas

 

Skausmas – tai pojūtis, kuris atsiranda, kuomet yra dirginamos jautrios nervų galūnėlės. Nervų galūnėlių yra daug odoje ir kitose kūno vietose. Minėti skausmo sensoriai reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių, pavyzdžiui, karštį, spaudimą arba tempimą; skiriasi ir jų sukelta reakcija. Kiekvienas žmogus skausmą išgyvena skirtingai, psichologiniai faktoriai paaštrina šį suvokimą. Skausmas įspėja, kad organizmui gresia ligos arba pervargimo pavojus.

 

Tokio dydžio odos plotelyje yra apytiksliai:

 

Skausmo nustatymas

 

Kad geriau suprastume, kas yra skausmas, pažiūrėkime, kaip mūsų organizmas priima skausmo signalą ir kaip ši informacija perduodama ir įsisavinama.

 

Nervų ląstelės priima ir perduoda signalus. Kiekviena nervų ląstelė turi sritį, kuria ji priima signalą ir perduoda jį toliau. Mažieji nervų ląstelių ataugų išsišakojimai vadinami dendritais, kurie priima stimulus. Dirginant laisvąją nervo galūnę, susidaro elektrinis signalas, kuris toliau per nervinę ląstelę perduodamas į aksoną. Aksonas yra ilgesnė nervų ląstelės atauga, kuri gali būti padengta mielino apvalkalu. Mielino apvalkalas pagreitina elektrinio signalo perdavimą. Aksonu skausmo signalas gali būti perduodamas tik viena kryptimi – į ląstelės išėjimo galą. Išėjimo gale yra sinapsė, kuri užtikrina signalo perdavimą į kitas nervų ir raumenų ląsteles.

 

 

Nervų ląstelė

1. Priėmimo galas; 2. Dendritas; 3. Mielininis apvalkalas; 4. Aksonas; 5. Sinapsė; 6. Išėjimo galas

Paciento informacija „Skausmas“

 

Sinapsėje elektrinis signalas stimuliuoja medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, Neurotransmiteriai susijungia su kitos nervų ląstelės receptoriais ir įvyksta jonų kanalų atsidarymas. Jonų kanaluose yra mažos angelės, per kurias gali keliauti nustatytos dalelės. Įkrauti atomai, arba vadinamieji jonai, per šiuos kanalus pakliūna į ląstelę. Jie turi elektrinį krūvį, kuris atitinkamai sukelia elektrinio potencialo susidarymą ir elektrinį signalo perdavimą.

 

 

Sinapsė

1. Receptorius; 2. Atviras jonų kanalas; 3. Signalas; 4. Neurotransmiteris; 5. Sinapsinis tarpas; 6. Uždaras jonų kanalas

 

Kai signalas pasiekia nugaros smegenis, jis toliau perduodamas į galvos smegenis. Pradžioje signalas pakliūna į galvos smegenų zoną, kuri vadinama talamus, o iš ten – į jutimo zonas smegenų žievėje. Čia signalas virsta skausmu. Signalo pobūdis ir intensyvumas nusako ar jis bus jaučiamas kaip skausmas, ar nebus juntamas visai. Nugaros smegenyse signalas gali sužadinti refleksą. Tokiu atveju signalas yra perduodamas toliau į nervų ląsteles, kurios yra vadinamos motoneuronais, ir jie priverčia raumenis susitraukti. Tokiu būdu mes galime reaguoti į skausmą, dar iki tol, kol išanalizuosime kokios tai rūšies skausmas.

Galvos smegenys iš sensorių, esančių visame organizme, nuolat gauna milžinišką informacijos kiekį. Didžioji dalis šios informacijos yra atmetama ir niekada nepasiekia sąmonės. Tik tokiu būdu galima susikoncentruoti į dalykus, kurie yra svarbūs esamoje situacijoje.

 

Avint avalynę ir nekoncentruojant dėmesio į jos keliamus pojūčius, mes nustojame juos jausti. Tačiau jeigu avalynė nepatogi ir spaudžia, tuomet būtų sunku koncentruoti dėmesį į ką nors kitą.

 

Nervas

Stuburas

Nugaros smegenys

Nervai perduoda skausmo signalą į nugaros smegenis.

Nugaros smegenys filtruoja skausmo signalus, perduoda juos toliau į smegenis arba sukelia reakciją.

Smegenys suvokia skausmo signalą ir nustato pagal lokalizacija.

 

Skausmo rūšys

 

Skausmas būna skirtingo intensyvumo ir gali sukelti skirtingus pojūčius – nuo dūrimo iki deginimo arba pulsavimo. Jeigu pacientas tiksliai žino skausmo šaltinį ir apibrėžia skausmo rūšį, lengviau diagnozuoti skausmo priežastį.

 

Skausmo rūšys

 

  • Somatinis skausmas – tai skausmas, kuris kyla odoje, raumenyse, sąnariuose, kauluose ir dengiamajame audinyje.
  • Visceralinis skausmas – tai skausmas, kuris kyla vidaus organuose ir atsiranda, pavyzdžiui, dėl didelio ištempimo, spazmo arba uždegimo.
  • Neuropatinis skausmas atsiranda tuomet, kai būna perdirginamos ar pažeistos nervų ląstelės.

 

 

Ūminis ir lėtinis skausmas

 

  • Ūminis skausmas tęsiasi ribotą laikotarpį. Jis greitai praeina, todėl yra lengviau pakeliamas, nepaisant jo intensyvumo.
  • Lėtinis skausmas trunka ilgiau (nugaros, navikų sukelti skausmai) ir dažniau kartojasi (migrena, stenokardija), todėl jį sunku pakelti.

 

 

Psichologinis skausmas

 

  • Ne visi skausmai atsiranda dėl skausmo receptorių dirginimo. Psichologiniai pažeidimai irgi gali pasireikšti skausmu. Toks skausmas nėra išgalvotas, jį sukelia tikras skausmo signalas.

 

Skausmo atmintis

 

Jeigu skausmas nėra adekvačiai gydomas, jo signalas tęsiasi ir gali sukelti nepataisomus pakitimus nervinėse skaidulose. Nervai pasidaro pernelyg jautrūs ir net menkas prisilietimas arba temperatūros pakitimas sukelia skausmo pojūtį. Tokiu būdu lengvai išgydomas ūminis skausmas gali pavirsti į sunkiai pakeliamą lėtinį skausmą.

 

Skausmas glaudžiai susiejęs su mūsų suvokimu. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į skausmą. Skausmo stiprumą įtakoja konkreti situacija, pavyzdžiui, baimė gali sustiprinti skausmą. Dėmesio nukreipimas gali padėti sumažinti skausmo keliamą diskomfortą.

 

Skausmo intensyvumas

 

Skausmo intensyvumas negali būti pamatuojamas, nes kiekvienas žmogus turi skirtingą skausmo suvokimą. Todėl skausmo intensyvumo įvertinimui naudojamos įvairios anketos.

 

Skausmo apibrėžimas žodžiais

            Nėra skausmo

            Lengvas skausmas

            Vidutinis skausmas

            Vidutinis skausmas

            Stiprus skausmas

            Stipriausias įmanomas skausmas

Wong-Baker veido mimikos skalė

Skausmo toleravimo skalė

            Nėra skausmo

            Į skausmą galimą nekreipti dėmesio

            Trukdo veiklai

            Trukdo susikoncentruoti

            Trukdo būtiniems poreikiams

            Būtinas lovos režimas

 

Moderniųjų metodų pagalba, galima stebėti nervų ląstelių aktyvumą įvairiose galvos smegenų srityse ir jį nustatyti, tačiau nėra metodo, nustatančio skausmo stiprumą.

Paprasčiausias būdas skausmo intensyvumo įvertinimui yra vizualinė analoginė skalė. Pacientas prašomas apibūdinti skausmo intensyvumą, atitinkamai jį vertinant balais nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia „skausmo nėra“, o 10 – „nepakeliamas skausmas“. Šią skalę neretai papildo smulkesniais skausmo lygmens aprašymais arba piktogramomis.

Mažiems vaikams šia skalę naudoja kartu su veido išraiškos diagrama, kuri atspindi skausmo stiprumą.

 

Kitos anketos, sudarytos iš klausimų apie skausmo lokalizaciją, tiksliai apibūdinamų skausmo pojūčių. Tikslus skausmo pojūčio aprašymas gali padėti nustatyti susirgimą. Atskirais atvejais arba susirgimais yra būtina smulkesnė analizė. Yra prieinamos įvairios standartinės anketos, kurios padeda įvertinti ligos sunkumo laipsnį ir poveikį gyvenimo kokybei. Pacientų klausiama, ar jie patys be pagalbos gali apsitarnauti, pavyzdžiui, apsirengti, nusiprausti ir t.t.

 

Skausmas ir uždegimas

Skausmas ir uždegimas neretai yra tarpusavyje glaudžiai susieję ir primena užburtą ratą – uždegimas stiprina skausmą, o skausmas stimuliuoja uždegimo agentų formavimąsi.

 

Kad suprastume, kuo skausmas ir uždegimas susiję, išnagrinėsime tokį pavyzdį. Prisilietimas prie aštraus daikto, pavyzdžiui, adatos ar peilio, sukelia instinktyvią kūno reakciją – ranka atitraukiama nuo daikto dar iki situacijos išanalizavimo sąmonėje. Netrukus pajuntamas aštrus skausmas. Organizmo reakcija priklauso nuo susižalojimo sunkumo. Pagreitėja širdies veikla ir organizmas mobilizuojasi veiklai pavojingoje situacijoje. Pirminis skausmas, per keletą minučių ar per valandą, sumažėja. Kitą dieną matome pakitimus žaizdos srityje – paraudimą, kartais juntame šilumą. Pasikeičia skausmo pojūtis, aštraus skausmo pojūtį keičia difuzinis skausmas. Tačiau netgi lengvas prisilietimas prie nepažeistos, aplink žaizdą paraudusios odos, gali būti skausmingas.

 

Šių pakitimų priežastis yra prasidėjęs uždegiminis procesas. Skausmas, kuris atsiradęs dėl sužalojimo, stimuliuoja aplinkinius audinius, kurie formuoja uždegimo mediatorius, kurie savo ruoštu plečia mažąsias kraujagysles. Audiniai aprūpinami krauju, tai paaiškina paraudimą ir šilumos pojūtį. Uždegimo mediatoriai padidina ir nervų ląstelių jautrumą, todėl net švelnus prisilietimas, kuris paprastai nesukeltų nemalonių pojūčių, sužalojimo srityje yra skausmingas.

Skausmas sukelia uždegimo formavimąsi, o uždegimas sustiprina skausmo intensyvumą, todėl skausmo gydymas dažnai eina koja kojon su uždegimo gydymu.

 

Skausmo gydymas

 

Skausmo priežastys gali būti labai įvairios ir pasireikšti skirtingu intensyvumu, todėl nėra vieno optimalaus gydymo būdo visais skausmo atvejais, o kiekvieno paciento reakcija į gydymą yra skirtinga. Dėl minėtųjų priežasčių, gydymas turi būti individualus ir specifinis. Pagrindinis tikslas yra išgydyti skausmo priežastį.

 

Skausmas

Silpno ir vidutinio poveikio

            Paracetamolis

            NVNU (Diklofenas, Ibuprofenas, Naproksenas)

            Metamiazolis

 

Stipraus poveikio

            Tramadolis

            Lengvieji opiatai

            Stiprieji opiatai

 

Medikamentinis gydymas

Dažniausiai skausmo gydymui naudojami medikamentai. Priklausomai nuo skausmo intensyvumo ar lokalizacijos, naudojami įvairūs medikamentai arba vaistų grupės. Lengvo skausmo gydymui pirmiausia pasirenkami vaistai turintys savo sudėtyje  paracetamolio. Paracetamolis neturi reikšmingo poveikio uždegimo gydymui, jis švelnus skrandžiui, tačiau gali sukelti rimtą pašalinį poveikį kepenų veiklai. Pacientui, turinčiam problemų su kepenimis, reiktų konsultuotis su savo gydytoju prieš pradedant vartoti medikamentą. Alkoholio vartojimas vienu metu su paracetamoliu yra labai pavojingas, netgi mirtinas.

 

Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) sudėtyje yra daug įvairių preparatų. Dažniausiai naudojamų medikamentų sudėtyje yra dikolfenakas, ibuprofenas ir paroksenas. Visi NVNU mažina skausmą ir uždegimą. NVNU gali sukelti skrandžio ir žarnyno pažeidimus, net kraujavimą. Pacientai, sergantys skrandžio opalige, prieš pradėdami šių medikamentų vartojimą, būtinai turi pasikonsultuoti su savo gydytoju.

 

Acetilsalicilatas (Aspirin®) yra ypatingas NPVM grupės atstovas, nes mažina kraujo krešėjimą. Kraujo krešėjimo mažinimui, jį mažomis dozėmis vartoja pacientai, po patirtų širdies priepuolių ar insultų arba tie, kurie turi aukštą kardiovaskulinę riziką. Šio medikamento pašalinis poveikis, kuris ir sukelia skrandžio problemas, šiuo atveju yra pageidaujamas efektas. Skausmo gydyme acetilsalicilino rūgštį dažnai pakeičia kitais NVNU, kurių pašalinė gastrointestinalinė rizika mažesnė.

 

Metamiazolis yra stiprus NVNU, kurį skiria stiprų skausmą kenčiantiems pacientams. Tačiau jis gali sukelti kraujo problemų, pavyzdžiui, mažinti raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekį. Dėl šios papildomos rizikos, gydytojas turi įvertinti terapijos naudą ir riziką, kurią kelia šio preparato vartojimas. Metamionolis vartojamas tik tada, kai jis pacientui paskirtas.

 

Tramadolis yra pabrėžtinai silpnas opiatas, kuris retais atvejais sukelia kvėpavimo problemų. Tačiau jam būdinga didžioji dalis opiatų pašalinių poveikių, pavyzdžiui, galvos svaigimas, pykinimas ir raminantis efektas. Pacientai. vartojantys medikamentus, kurių sudėtyje yra tramadolio, negali vairuoti transporto priemonės arba dirbti prie judančių įrenginių. Kaip ir kiti opiatai, tramadolis gali sukelti priklausomybę ir toleravimą (laikui bėgant poveikis mažėja). Tramadolis yra indukuotinas tais atvejais, kai kiti NVNU yra nepakankamai efektyvūs ir jį galima vartoti tik paskyrus gydytojui.

 

Visi lengvieji ir stiprieji opiatai turi panašų pašalinį poveikį, jie sukelia pripratimą ir toleravimą. Opiatai sumažina nervinio signalo perdavimą iš vienos nervinės ląstelės į kitą, tačiau tuo pačiu metu sulėtėja ir kitų signalų perdavimas tarp nervinių ląstelių. Opiatai turi pavojinga gyvybei pašalinį poveikį, pavyzdžiui, kvėpavimo slopinimas ir gastrointestinalinio aktyvumo mažinimas. Opiatai – tai medžiagos, kurios yra griežtai kontroliuojamos ir vartojamos tik specifinių indikacijų atveju, pavyzdžiui, po operacijų arba navikų sukelto skausmo atvejais.

Neuropatinio skausmo atveju nustatyta, kad priešepileptinių medikamentų ir B grupės vitaminų vartojimas yra efektyvesnis nei klasikinių skausmą malšinančių medikamentų.

 

Nemedikamentinis gydymas

Nemedikamentinio gydymo priemonės gali būti taikomos atskirai arba kartu su medikamentais. Kaip ir medikamentinio gydymo atvejais, pacientas skirtingai reaguoja į įvairius metodus. Gydytojas gali pasiūlyti įvairius metodus, o jų efektyvumą geriausiai gali įvertinti pats pacientas. Kad būtų suprasta, kurio metodo efektas yra geriausias, verta išbandyti keletą.

 

Fizioterapija padeda gydyti skausmo priežastį, nes raumenys treniruojami ir gerinama judesių amplitudė. Fizioterapija padeda atsipalaiduoti (masažas, šildymas, šaldymas), todėl patariama ją naudoti skausmo simptomų mažinimui.

 

Elektroterapijos pagrindas yra reiškinys, kuomet nervinis signalas perduodamas kaip elektrinis signalas. Tikslinė elektrostimuliacija gali padėti subalansuoti skausmo signalinę sistemą.

 

Hipnozė – tai biologinis grįžtamasis ryšys ir atpalaidavimo metodas pacientams, kurie kenčia nuo lėtinių skausmų. Hipnozė gali padėti pakeisti skausmo suvokimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Bet kurio gydymo metodo, su ar be medikamentų, efektyvumą geriausiai gali įvertinti pats pacientas. Kiekvienas pacientas turi skirtingus poreikius ir norus, kuriuos reiktų aptarti su gydančiu gydytoju. Tikslinga būtų išbandyti kitokį gyvenimo būdą, kai esamasis nesuteikia norimo efekto. Čia išvardintų gydymo metodų sąrašas nėra pilnas. Jus gydantis gydytojas Jums galėtų pasiūlyti ir kitų alternatyvų.

 

Dėmesio

Vaistai, kurie padarė stebuklus Jūsų kaimynui, Jums gali pasirodyti neefektyvūs, jie Jums gali būti net pavojingi, nes Jūsų rizikos faktoriai yra kitokie. Kreipkitės į gydytoją ar vaistininką, jeigu esate apsisprendęs keisti gydymą.

 

Kelių medikamentų vartojimas vienu metu gali padidinti nepageidaujamo šalutinio poveikio tikimybę. Nekeiskite pats savo gydymo ir nevartokite medikamentų, kurie susikaupė pas jus namuose arba kuriuos įsigijote be išankstinės konsultacijos su gydytoju ar vaistininku.

 

Kokiu būdu galima išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio?

 

Kiekvienas vaistas, kuris turintis bet kokį efektą, gali sukelti šalutinį poveikį. Gydytojas dėmesingai įvertina jo pliusus ir galimą gydymo riziką, kad maksimaliai sumažintų nepageidaujamą pašalinį poveikį.

 

Parinkdamas kokį nors konkretų medikamentą paciento gydymui, gydytojas įvertina ne tik medikamentą, kuris bus efektyviausias, bet ir koks bus nepageidaujamas šalutinis poveikis. Gydytojas visuomet turi įvertinti pageidaujamą efektą ir galimą riziką. Skirtingiems pacientams, priklausomai nuo ligos, amžiaus, lyties, kitų rizikos faktorių ir lygiagrečiai naudojamų kitų medikamentų, skirsis ir pašalinio poveikio tikimybė.

 

Medikamentai gali būti naudojami įvairiai: injekcijų, tablečių, žvakučių, paviršių dengiančių priemonių, pavyzdžiui, gelio, pleistro ar rutulinio pieštuko pavidalu. Tai suteikia galimybę pritaikyti terapiją individualiems poreikiams.

 

Norėdami sumažinti nepageidaujamą poveikį, galite vartoti papildomus medikamentus. Ilgai vartojant NVNU, kartu vartojami ir gastroprotektoriai, taip vadinamieji protonų pompos inhibitoriai. Šie preparatai sumažina gastrointestinalinio kraujavimo riziką, kuri atsiranda ilgai vartojant NVNU.

 

Jūs galite padėti savo gydytojui išrinkti tinkamiausią Jums medikamentą, papasakodami apie kitus vaistus, kuriuos esate vartojęs, net jei juos įsigijote be paskyrimo. Gydytojas turi žinoti Jūsų rizikos faktorius ir norus, kad galėtų pasiūlyti Jums tinkamiausią gydymą.